Birutės parkas – tarp seno ir dar senesnio

Palanga garsėja ne tik turistų srautu, susitelkusiu Basanavičiaus gatvėje išsimėčiusiose kavinėse, griežtu požiūriu į gyvūnus paplūdimyje, bet kartais ir perdėtu ramybės siekiu Birutės parke. Čia yra uždraustas bet koks judėjimas motorizuotomis priemonėmis, o kai kur teks ir nuo dviračio palypėti, kad galėtumei prieiti pvz. Gintaro muziejų. Ties parku apsistokime kiek ilgėliau…

Trumpai apie parką:

  • Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus,  XIX a. pabaigoje (1895-1898 m.), šventojo Birutės miško teritorijoje.
  • Parko plano projekto autorius ­ garsus prancūzas architektas Edouard’as Fransua André (1840-1911). Parke galima atrasti ir paminklą pastatytą jo garbei.
  • Visas parko ansamblis kartu su rūmais ir sodininko nameliu nuo 1963 m. sausio 21 d. paskelbti architektūros paminklais.
  • Pietinė parko dalis buvo prijungta sovietmečiu tam, kad laikui bėgant miškas nebūtų privatizuotas, išdalintas į sklypus ir užstatytas. Bendras parko plotas dabar yra 101,3 hektaro, grafų Tiškevičių įkurto istorinio parko plotas siekė vos 35 hektarus.

Kiekvieną pravėrusį parko vartus, pasitiks išsamus planas, ką, kur ir kaip galima pamatyti Birutės parke. Mane nuoširdžiai nustebino, kiek daug viename parke talpinama atminties vietų. Gal čia prisideda ir visa neseniai virusi diskusija apie Vilniaus miesto Lukiškių aikštę, tad ir Birutės parko įamžinimas man pasirodė įdomiai sumišęs laike.

Visus čia esančius eksponatus / skulptūras / lankytinas vietas galima suskirstyti į tris  grupes:

  1. atminties vietos pagoniškiems / ikikrikščioniškiems laikams atminti;
  2. krikščionybės atminimo / įamžinimo vietos;
  3. sukilimų, karų tematika (čia įpyniau ir šiek platesnio XX amžiaus konteksto).

Pasakojimą pradėkime nuo pirmosios grupės:

  1. Pagoniški / ikikrikščioniški laikai

Po šiuo skėčiu telpa “Eglės žalčių karalienės“ skulptūra, garsusis Birutės kalnas, pačios Birutės skulptūra kalno papėdėje, Žemaičių kalnelis.

“Eglė žalčių karalienė“, 1960 m. R. Antinis

Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“. Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų bei viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Ją galima atrasti prie pagrindinio tako į rūmus. Pasaka apie Eglę pirmą kartą buvo publikuota 1837 m. M. Jasevičiaus, o praėjus beveik šimtmečiui dar kartą atgaivinta S. Neries kūryboje ( 1940 m.).

Truputis mitologijos: anot N. Vėliaus, eglės ir žalčio simboliai lietuvių folklore siejami su vaisingumu: eglė − žemės gyvybinės galios, žaltys − gyvulių, žmonių vaisingumo simbolis. Žaltys daug kur yra siejamas su požemiais, mirusiųjų pasauliu, velniu, o Eglė dėl savo funkcijų ir galimybių kerėti − su laume. Taigi, N. Vėlius mato šios pasakos siužetą kaip savotišką romaną tarp velnio ir laumės.

Kiek simboliška, kad tiek Eglė, tiek Birutė buvo “pagrobtos“ iš savo gimtųjų namų ir ištekintos. Eglė – už kitataučio, žalčio Žilvino, Birutė už paties LDK kunigaikščio Kęstučio.

Vaizdas, atsiveriantis nuo Birutės kalno į Baltijos jūrą

Birutės kalnas ir Birutės skulpūra. Neatsitiktinai, nuo seno šventu laikytas Birutės kalnas tapo mitais apipinta senosios ir naujosios ideologijų susikirtimo vieta. Manoma, kad dar XIV a. čia buvo saulės ir mėnulio stebykla – pagoniškoji šventovė iš kurios, anot legendos, kunigaikštis Kęstutis ir  pasivogė vaidilutę Birutę.

Koplytėlė, kuri stovi ant Birutės kalno.

Lietuvoje įsigalint krikščionybei, pagoniškieji simboliai buvo keičiami krikščioniškais, o senosiose kulto vietose rasdavosi naująją kultūrą reprezentuojantys ženklai. Taip dar XVII a. ant Birutės kalno buvo pastatyta koplyčia, bei XIX-XX a. sandūroje papėdėje įkurta Lurdo grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Lurdo grotos statybai panaudoti natūralūs lauko akmenys, atvežti iš aplinkinių gyvenviečių, jo nišoje pastatyta didelė Marijos skulptūra, buvusi prieš ją nuperkant pašventinta ir atvežta iš pačio tikriausio Lurdo (originali skulptūra iki šių dienų neišliko).
  1. Krikščioniškieji simboliai

Manoma, kad Tiškevičiams didelį įspūdį paliko povestuvinės kelionės metu pamatytas Lurdas, kas ir nulėmė šio statinio atsiradimą Palangos dvaro parke. Tiesa, tuomet katalikybė buvo tapusi kovos su Lietuvos rusifikacija pagrindu, todėl ją reprezentuojantis statinys nepradžiugino carinės valdžios.

Tarpukariu išaugus Vytauto Didžiojo (taigi ir jo motinos kunigaikštienės Birutės) kultui, prie Lurdo dažnai vykdavo religinės apeigos, iškilmės, tautinių ir krikščioniškų organizacijų renginiai. Sovietmečiu, pašalinus Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, prie Lurdo būdavo organizuojami poezijos vakarai.

Skulptūra “Laiminantis Kristus“. Šios skulptūros atsiradimas parke yra apipintas mitais. Buvo manyta, kad grafas skulptūrą buvo užsakęs naujajai katalikų bažnyčiai. Ji turėjo būti pastatyta šventoriuje, bet esą, užsitęsus statybai, grafienė pareikalavusi Kristaus paminklą pastatyti priešais savo rūmus.

Kodėl grafienė šitaip sugalvojo? Galimai, kad įamžintų mirusios dukters atminimą, kas paskiau pasirodė netiesa, nes skulptūra parke atsidūrė dar prieš šiosios mirtį (1932m.). Dar buvo manyta, kad skulptūra turėjo padėti susilaukti sūnaus, kas irgi nelabai tiesa, nes ir sūnus tuo laiku jau gimęs buvo (1902 m.)… Abejonių kėlė ir pirmoji minėta versija dėl bažnyčios, mat pati skulptūra niekaip nebūtų ten sutilpusi… Tad buvo pasilikta, prie nuostatos, kad grafienei esant pamaldžiai, o ir siekiant deklaruoti savo vertybes bei religines pažiūras, buvo užsakyta skulptūra, kuri ir turėjo stovėti būtent šioje, o ne kitoje vietoje.

Dabartinė Kristaus skulptūra, kuri stovi Birutės parke, nėra originali, ji atstatyta 1993 m., remiantis išlikusiais šaltiniais.

Kaip ir kodėl nebeliko senosios skulptūros? Viena iš  istorijų, byloja, kad Tiškevičių rūmuose apsistojus rusų kariams, kurie, žinoma, nevengė ir taurelės kitos išlenkti, buvo suorganizuotos šaudymo varžybos… Kariai nebuvo itin taiklūs, tad tąkart skulptūra neteko tik keleto pirštų…

Galiausiai, skulptūra buvo išvežta į metalo laužą, 1948 m. rudenį išlydyta, o liekanos esą sumestos į vagoną ir išriedėjo Lentvarin, į ketaus vonių gamyklą… Tai gal pas kurį iš Jūsų, esanti sena sena ketaus vonia, yra pagaminta iš minėtos skulptūros… Ironiška ir graudu, bet išvežus Kristų, jo vietoje buvo pastatyta betoninė vaza….

  1.  Sukilimų, karų tematika (čia įpyniau ir šiek platesnio XX amžiaus konteksto).

Tautos vado (Lietuvos respublikos prezidento) ąžuolas .1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas ir pats ąžuoliukas prigijo. Dabar tai jau galingas medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“. Parke galite atrasti ir Skautų slėnį, kurio istorija taip pat siejama su Smetona bei tarpukariu.

Tautos vado ąžuolas

Paminklas karo metais nukankintų žydų atminimui įamžinti. Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako palei kopas, einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalba parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas”. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.

Kiti ne mažiau svarbūs objektai Birutės parke:

Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. Grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo. Dabartinė rotonda yra atstatyta 1997 m. ir čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų bei kurorto gyventojų.

Palangos Gintaro muziejus veikia XIX a. pabaigoje pastatytuose Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuos supa didelis ir gražiai tvarkomas Palangos botanikos parkas. Muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 29 tūkst. gintaro eksponatų. Iš jų apie 4,5 tūkst. rodoma ekspozicijoje, kuri kasmet atnaujinama, papildoma unikaliais archeologiniais radiniais, gintaro inkliuzais ir kitais vertingais eksponatais. Papildomai muziejuje lankytojai turi galimybę susipažinti ir su trumpalaikėmis meno parodomis. Jos rengiamos rūmų koplyčioje. Muziejuje yra eksponuojamas ir garsusis Saulės akmuo.

Gintaro muziejus

Linkiu ir Jums, pravėrus Birutės parko vartus, giliau peržvelgti objektus ir pamatyti simbolius, kalbančius iš praeities.  

 

 

 

Šaltiniai:

  1. http://botanikosparkas.lt/Parko/Veiklos_sritys.html
  2. https://www.alfa.lt/straipsnis/50298568/ikvepianti-laiminancio-kristaus-atstatymo-istorija-rodos-kazkas-is-dangaus-stebejo
  3. http://www.satenai.lt/2018/01/05/palangos-parko-vartai/
  4. http://pgm.ldm.lt/lt/muziejus/palangos-grafu-tiskeviciu-rumai-ir-parkas
  5. https://www.palangatic.lt/lankytinos-vietos/birutes-parkas/
  6. http://litamicus.lt/palangos-birutes-parkas-atsinaujines-kviecia-lankytojus/
  7. https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/palangos-gintaro-muziejus/2170

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s