Televizijos bokštas

Kas nėra buvę Vilniaus televizijos bokšte?

Turbūt retas, todėl vieną rudens popietę paskambinus Tomui ir pasiūlius su draugais nueiti į ekskursiją televizijos bokšte, kiek skeptiškai žvelgiau į šią idėją. Nes ką gi tokio įdomaus ten gali papasakoti? Visgi, susigundžiau galimybe pakilti iki paties viršutinio aukšto.

O šiandieną sėdžiu, “damušinėju“ tekstą apie Televizijos bokštą ir esu labai laiminga, kad Jelena su Gediminu ištraukė mus iš namų pasiklausyti bokšto istorijų.

IMG_3062
Viršutinis aukštas – Vilniaus televizijos bokšto aikštelė, kurioje yra išstatytos antenos

Težydi laisvė

Rašydama tekstą, ne kartą paklausiau, o kas man yra Vilnius televizijos bokštas? Pirmasis atsakymas šovęs į galvą – laisvės simbolis.

IMG_3078
Kylantys oro balionai vakarėjančiame Vilniuje

Nuo pat pradinių klasių ir mokykloje vykusių minėjimų menu pasakojimus apie sausio 13-osios įvykius (mat pati gimiau jau po jų):

1991 m. sausio mėnesio pradžioje gyventojams buvo skelbiama, kad prasidėjo karinės pratybos, į gatves išvažiavo karinė technika.

  • Sausio 12 d. šarvuočiai apsupo automatinę telefono stotį Viršuliškėse, įsiveržė į Spaudos rūmus.
  • Sausio 13 d. naktį buvo imtas šturmuoti Televizijos bokštas. Žmonės budėję prie Televizijos bokšto plikomis rankomis bandė sulaikyti sovietinius tankus.           Tądien žuvo 14 beginklių laisvės troškusių žmonių.                                                  Šimtai buvo sužeista.

Bokštą užėmė su tikslu panaikinti bet kokią galimybę Lietuvos radijui ir televizijai transliuoti naujienas apie kilusią suirutę. Vietoje to, visuomenei buvo intensyviai brukama  antilietuviška propaganda.

Tiesos taip paprastai nenuslėpsi, todėl nufilmuotos medžiagos dėka pasaulis žino apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Šiandieną, gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai: ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o vienintelės žuvusios moters, L. Asanavičiūtės, vietoje auga liepaitė. Žuvusiųjų tarpe dominuoja vilniečiai. Jų vardais šiandien pavadintos Karoliniškių mikrorajono gatvės.

IMG_3095
Loretos Asanavičiūtės atminimui skirtas obeliskas

Bokšto papėdėje stovi “Laisvės gynėjų paminklas“.

Kiekvienais metais sausio 13-oji yra prisimenama koncertais ir įvairiais minėjimais visoje šalyje bei prie Televizijos bokšto deginamais laužais.

Kasmet vyksta bėgimas “Gyvybės ir mirties keliu“. Nuo Antakalnio kapinių link Televizijos bokšto pasileidžia bėgti žmonės vedini noro pagerbti kovojusius ir žuvusius, prisiminti kodėl esame laisvi.

Bėga vaikai, kariai, bėgimo entuziastai. Mieste plevėsuoja vėliavos. Į gatves išeina tėvai su vaikais, stumia vežimėlius snieguotais šaligatviais ir palaiko bėgančiuosius.

Aš ir pati ne išimtis – jau penktus metus apsirengiu šilčiau ir patraukiu link starto. Ne kartą teko bėgti vilkint Lietuvos kariuomenės uniformą, kartą atstovavau savo sporto klubui, bėgau Briuselyje organizuotame bėgime.

20180114_095650099_iOS
Susirinkusieji prie Antakalnio kapinių laukia starto.
IMG_7510
Bėgime dalyvauja tiek civiliai, tiek kariai. Nuotraukoje užfiksuoti jaunuoliai, priklausantys Lietuvos Šaulių sąjungai, raudoną vėliavą neša Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

“Buvome viduje, priiminėjom būtinus teisės aktus ir atsišaukimus į apykurtį pasaulį, bet nebuvome vieni. Čia stovėjo gyvoji barikada, nes kitokių dar nebuvo, čia ėjo, kaip numanau, kažkoks nuostabus gyvenimas, kupinas meilės ir tikėjimo. Šią barikadą sudarė narsių vyrų ir moterų sujungtos rankos ir širdys, o širdyse – jėga, stipresnė už smurto ginklus.“

V. Lansbergis

IMG_3087

Išskaičiuotas bokštas

IMG_2947
Vilniaus televizijos bokštas (1981 m. sausio 31 d.)  – ne tik aukščiausias pastatas Lietuvoje, bet ir vienas aukštesnių televizijos bokštų pasaulyje! Europoje jis yra 8, o pasaulyje 26 (326,5 m.)

 

Pirmasis Vilniaus televizijos  bokštas (1957 m.) stovėjo S. Konarskio gatvėje, visai šalia pačios  Lietuvos televizijos. Jis siekė 180 m aukštį (+ 12 m. antena).

 

Augant miestui, gerėjant gyvenimo sąlygoms ir vis daugiau žmonių įsigyjant televizorius, reikėjo pasirūpinti, kad būtų galima ne tik vienu metu transliuoti daugiau TV programų, bet ir į didesnius tolius skleisti suskaitmenizuotas žinias.

 

Tikslas buvo pagerinti tiek perdavimo kokybę, tiek kiekybę, o su senojo bokšto pajėgumais to nebūtų pavykę įgyvendinti.

 

Naujasis televizijos bokštas buvo pradėtas statyti viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų – Karoliniškėse. Kuriantis šiam rajonui (1971 m.), bokšto statybos turėjo derėti su čia puoselėjama architektūra, todėl ir statybos darbai  buvo paremti labai aiškiais kriterijais.

 

Fun fact: Kai oro temperatūra 20 °C, bokšto aukštis – 326 m ir 47 cm. Šaltą žiemos dieną temperatūrai nukritus iki -20 °C, bokštas sumažėja apie 16 cm.

 

 

 

 

 

 

Legenda apie bokšto statybas

Nepatikėsite, tačiau kaip kad Gedimino kalnas turi  Vilko legendą, taip ir Televizijos bokšto istorija siejama su legenda.

Esą po Vilniaus kalvas klaidžiojo bokšto architektas Vladimiras Obudovas, ieškodamas tinkamiausios vietos bokšto statyboms. Vėjas pasitaikė tądien toks stiprus, kad išplėšė iš rankų brėžinius. Architektas pasileido paskui, gaudydamas vertinguosius popierėlius.

Taip, jis atsidūrė būtent toje vietoje, kur dabar ir stovi bokštas ir pamatė pievoje berankiojančią žoleles moterį. Žolininkė užkalbino vyriškį, ką gi čia vyras beveikiąs. Šis atsakė, kad ieškąs vietos bokšto statybai. Moteris patikino, kad architektas kaip tik stovi labai tinkamoje vietoje – kur auga puikūs vaistiniai augalai, ten tvyro gera energija. Tad bet koks čia pastatytas pastatas turės gerą aurą ir gražią ateitį.

O jeigu rimtai, tai veikiausiai Karoliniškių kalva buvo pasirinkta dėl to, kad ji yra 60 metrų aukščiau už kairiajame Neries krante esantį Vilniaus senamiestį. 🙂

IMG_3020
Vilniaus miesto panorama, atsiverianti iš Televizijos bokšto.

Fun fact: Bokštui apsaugoti nuo atsitiktinio gaisro panaudotos nedegios medžiagos, sausi transformatoriai ir nepralaidžios pertvaros tarp patalpų.

Jaunesnysis bokšto brolis

Su estais dalinamės nemenka istorijos dalimi, gal ne visada galima pavadinti mus broliais, tačiau tikrų tikriausia tiesa, kad  mus vienija broliai bokštai. Nepaisant to, kad Talino televizijos bokštas buvo atidarytas beveik pusmečiu anksčiau, nes buvo suskubta “pasirodyti“ dėl Maskvoje vykusių olimpinių žaidynių (Taline buvo organizuojamos regatos varžybos), pirmiau buvo pradėtas projektuoti Vilniaus bokštas. Abiejų bokštų idėjinis tėvas jau minėtasis –  V. Obydovas.

Tiesa, mūsiškis bokštas yra 12,5 m. aukštesnis, skiriasi ir viršutiniai žiediniai bokštų statiniai. Juos architektai pasistengė priderinti prie miestų simbolių. Kurdami aukštutinę Vilniaus televizijos bokšto dalį architektai stengėsi, kad ji būtų panaši į Gedimino pilį. Net ant bokšto liemens esantys langeliai padaryti taip, kad primintų pilies langus.

IMG_3006
Vilniaus televizijos bokšto šešėlis

Neoficialiai projekto autoriai bokštui suteikė net 300 metų garantiją. Pasak statybas menančių Telecentro darbuotojų, V.Obydovas žadėjęs, kad Vilniaus televizijos bokštas galėtų atlaikyti net atominį sprogimą. Esą, jeigu kur nors ties Vilniaus oro uostu sprogtų atominė bomba, už maždaug dešimties kilometrų stovintis bokštas beveik nenukentėtų – būtų nunešta nebent viršutinė, aukščiausioji jo dalis. (Tikėkimės, kad tokių prognozių neikada nereiks patikrinti) 

Originalūs projektai

Galima paminėti keletą įdomesnių projektų, susijusių su Televizijos bokštu.

  • Nuo 1999 m. gruodžio 25 d. kasmet iki 2014 metų kalėdiniu laikotarpiu Vilniaus TV bokštas tapdavo aukščiausia pasaulyje stilizuota Kalėdų egle.
  • 2000-ųjų liepos 6 d. mūsų valstybės nepriklausomybės dienos proga buvo iškelta didžiausia Lietuvos vėliava. Vėliava svėrė 80 kg, kartu su virvėmis – 130 kg., jos plotas buvo 1215 m².
  • Paskutinis projektas – tik ką įrengtos eismo stebėjimo kameros. Pagal planą, jos turėtų  padėti  efektyviau stebėti transporto srautų judėjimą Laisvės ir Pilaitės pr., Oslo, Geležinio Vilko g., Savanorių pr., Vakariniame aplinkkelyje ir kitose bokšto prieigų gatvėse didesniu nei  2,5 km spinduliu.

Kavos puodelis ir Vilniaus panorama 

45 minutės – tiek laiko sukasi bokštas aplink savo ašį.

45 minutės – tiek laiko užtenka, sėdint kavinėje ir gurkšnojant kavą, apžvelgti visą Vilniaus panoramą iš paukščio skrydžio, ar kitaip pasakius iš bokšto kylio.

IMG_3036
Vilniaus miesto panorama, Vingio parkas

 

 

Ačiū, kad skaitėte. Nuoširdžiausi linkėjimai, Jovita.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s