Nuo Panemunės pilių link Mažosios Lietuvos

Planavau planavau ir susiplanavau bent jau vieną vasaros savaitgalį pasibastyti po Lietuvą. Sėdau dėlioti maršruto, išėjo pilnas – dviejų dienų. Išsiplėsti aprašant įspūdžius neketinu, labiau susitelksiu į lankytų vietų aprašymus, bet tikrai svarbu paminėti, kad visos kelionės metu su mumis buvo trys gražuolės – Amber, Bagyra ir Berna. (Aš, beje, laabai myliu šunis.)

Sudarytas maršrutas kai kuriems yra gerai žinomas, ne vieno turisto aplankytas ir kiekvieną kart, pasakiškai gražus. 

Pradėkime. 

Susitikome Vilniuje,  pasiskirstėme keleiviais ir patraukėme kelionės tikslų link. 

1. KAUNAS

Kaune esantys objektai buvo du. Pirmasis – neseniai pastatytas, iš Ukrainos pargabentas, Kauno Vytis. ( Žinau, žinau, kauniečiai jį Laisvės kovotoju vadina).

Trumpai apie Laisvės kario skulptūrą –  sveria ji daugiau nei 3 tonas, aukštis beveik 7 metrai, ir dar nulieta iš bronzos. Skulptūrą gamino Ukrainoje, paskubomis, užtruko pusmetį, bet ryškiai pigiau atsiėjo negu, kad būtų gaminę Lietuvoje, jeigu specialiai dėl skulptūros užbaigti pradėtus darbus į Kauną atvyko dar ir 12 liejimo meistrų.

Ratelį kitą apsukome ir aplink Kauno pilį. Į vidų nėjome dėl laiko stygiaus ir skeptiško požiūrio į pilyse įkurtus muziejus. (Deja, bet Lietuvoje nėra tiek daug muziejų, kuriuos tikrai verta lankyti, dėl juose įkurtų ekspozicijų… Bet tai tik mano nuomonė :)) 

Sudarinėdama kelionės maršrutą, “googlinausi“ kiek daugiau apie objektus. Pristatau kelis ne visiems žinomus faktus apie Kauno pilį:

1. Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, vienintelė turinti dvi eiles gynybinių sienų. Esą ir vietovardis „Kaunas“ kilo nuo žodžio „kautis“.

2. Pilį pastatė XIV a. vykusių kryžiuočių antpuoliams atremti. XVI a., nurimus karams, joje buvo įrengtas kalėjimas. 

3. 1362 m. pilis buvo sugriauta. Pilį gynęs Kunigaištis Vaidotas ir jo bendražygiai sulaukė pagyrų iš kryžiuočių kroninko Vygando Marburgiečio: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi“.

4. Šalia pilies įsikūręs Santakos parkas, kuriame galime rasti tiek pagonišką aukurą, tiek Popiežiui skirtą kalnelį. 

5. Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika“, nutapytas 1901 m. Jame vaizduojamas būsimasis kryžiuočių nugalėtojas Vytautas, prisiekiantis atkeršyti priešams už Kauno pilies sugriovimą (1362 m.). Beje Vytautui tuo metu tebuvo 11 metų, rodosi, jis buvo kiek kerštingas vaikas… 🙂

Pabaigai apie Kauną:

2. RAUDONDVARIS

Dalykai, kuriuos verta žinoti apie Raudondvarį:

1. Raudondvario pilis statyta XVII a. Šiandieninį jos ansamblį sudaro pilies rūmai su bokštu, du oficinų pastatai (jose įsikurdavo dvare dirbę tarnai), oranžerija ir ledainė.
2. Pilyje veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus. Kas tas Naujalis buvo? Ogi porfesionalios lietuvių muzikos pradininkas – pasiklausykite
3. Po 1831 m. kilusio gaisro, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius atstatė naują pilį, kuri tapo ištaiginga grafų rezidencija, čia buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.
4. Šiandieną, renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai; ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras; oranžerijoje įsikūręs restoranas.

3. SEREDŽIAUS PILIAKALNIS (PALEMONO KALNAS)

Keletas galimai negirdėtų faktų:

1. Kažkada čia stovėjo Pieštvės pilis, kuri kaip ir Kauno buvo skirta stabdyti kryžiuočių antpuolius į Lietuvos gilumą.
2. Egzistuoja dvi teorijos, kodėl kalnas turi du pavadinimus. 1. Šalia esančio miestelio pavadinimas yra Seredžius. 2.  Palemono kalno pavadinimas atsirado XIX a..  Anot legendos, kalne palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas, kuris bėgdamas nuo Romos imperatoriaus persekiojimų su šeima mūsų kraštą pasiekė plaukdamas Baltijos jūra. Vėliau Nemunu pasiekęs dabartinio Seredžiaus vietovę, kunigaikštis čia pasistatė pilį ir liko gyventi. Ir tapo mūsų Lietuvių tautos protėviu (čia remiamasi Romėniškąją lietuvių tautos kilimo teorija).

4. RAUDONĖS PILIS

Keli faktai apie Raudonės pilį:

1. Raudonės pilies vienas iš renovatorių galėjo būti Laurynas Gucevičius (tas pats architektas, kuris Vilniaus katedrą atstatė). 
2. Pilį valdė net ir  portugalai – José Carloso de Faria e Castro.  1903 m. Po I pasaulinio karo de Faria e Castro giminė nuskurdo ir pilis 1934 m. buvo parduota iš varžytinių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau pilis buvo perduota Lietuvos bankui.
3. 1944 m. vokiečiai susprogdino pietinį didįjį bokštą (34,5 m aukščio), kuris virsdamas sugriovė dalį pietinio korpuso. 1965 m. pilį atstatė, joje įkūrė Raudonės pagrindinę mokyklą. 1968 m. atstatė ir didįjį bokštą. Palaipsniui, pritaikant pastatą mokyklai, buvo sunaikintas istorinis interjeras. Joje iki dabar tebeveikia mokykla. Turiu pripažinti, visai pavydu, vaikams, kurie gali pilyje mokytis. 🙂 Tiesa, senais mediniais laiptais galima užlipti į patį pilies viršų, pasigrožėti atsiveriančia panorama. Mokestis – 1 Eur.

4. Vaikščiojant po dabartinį pilies parką matyti daugiareikšmiai atminimo simboliai – čia auga Gedimino ąžuolas, yra paminklas Raudonajai Armijai. Įrengta Šaulių aikštė, yra Draugystės, Meilės kalnai, skroblų alėja veda link Beždžionkalnio (pasakojama, kad vienas pilies savininkas turėjo beždžionę, kurią labai mylėjo, o po jos mirties palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį).

5. PANEMUNĖS PILIS

Kely laukė dar viena pilis – Panemunės. Tikrų tikriausias architektūros paminklas, dabar priklausantis Vilniaus dailės akademijai.

Keli faktai apie pilį: 

1.  Iš pradžių pilis vadinosi Panemunės vardu pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta. Vėliau ją perėmus Gelgaudams, ji tapo Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savivininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui, pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu savo vardu.
2. 1925 m. pilį ir dvarą nusavino Lietuvos valstybė. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, kuris buvo uždarytas Antrojo pasaulinio karo metais.
3. Panemunės pilis 1961 m. buvo įtraukta į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą.
4. 2009 m. Panemunės pilis buvo pradėta atstatinėti: nugriauti du gynybiniai bokštai bei vienas iš pilies korpusų, taip atkuriant buvusią pilies struktūrą su uždaru kiemu. 2013 metais pilis po rekonstrukcijos vėl atidaryta lankytojams.

6. JURBARKAS 

 Iš pilies patraukėme pavalgyti į Jurbarką. 

Čia galima aplankyti: Belvederio dvarą, kuris yra išlikusi XIX amžiaus urbanistinė vertybė. Nelankėme dvaro dėl labai svarbios priežasties – buvome alkani. Reikėjo rinktis pica ar dvaras.

Laimėjo pica. Sustojome pavalgyti “Star pizza“.  Picos  šį kartą nenustebino (buvo žmonių anšlagas), bet negaliu ir sakyti, kad 42 cm. pica su serano kumpiu ir saulėje džiovintais pomidorais, kuri tekainuoja 7,5 Eur.  buvo bloga. 🙂 

7. VIEŠVILĖ 

Viešvilės upė yra dešinysis Nemuno intakas. Upės ilgis 22 km.  Tai buvusi vertinga lašišinė upė, turėjusi gausią šlakių populiaciją, kuri dėl prieškaryje ant upės pastatytų tvenkinių su žuvims nepraeinamomis užtvankomis praktiškai visiškai sunyko, kadangi žuvys negalėjo pasiekti aukščiau tvenkinių esančių nerštaviečių. Šiuo metu bandoma atstatyti žuvitakio statusą.

8. RAMBYNO KALNAS 

Pasiėmėme alaus (žinoma, nealkoholinio… :)) Ir užkilę į kalną, leidome sau grožėtis vaizdu.

Šiek tiek faktų apie Rambyno kalną: 

1. Esą šiose apylinkėse, I–VI mūsų eros amžiais gyvavo etninė grupė ryškiai išsiskyrusi savo kultūra iš gretimų genčių. Istoriniuose šaltiniuose ji minima skalvių vardu. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis skalvų centras. Vėliau, vykstant kryžiuočių žygiams, ši gentis susiliejo su Prūsais ir Lietuviais.
2. Spėjama, kad ant Rambyno galėjusi stovėti Ramigės pilis, kurią 1276 m. sunaikino kryžiuočiai.
3. Minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 metais Mažosios Lietuvos šviesuoliai  Martynas Jankus ir Juozas Adomaitis ant Rambyno sumanė pastatyti aukurą. 1939 metais Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, aukuras buvo nugriautas. Šiandien ant kalno stovi sovietmečiu pastatytas aukuras.
4. Didelė Rambyno dalis buvo paplauta Nemuno ir nugriuvo 1835 m. Manoma, kad iki griūties kalno aukštis buvo 47 m., dabar jis tesiekia  40 m..
5. 1992 m. įkurtas Rambyno regioninis parkas, pats kalnas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą kaip mitologinis objektas. Pasak legendų kalną saugo dievas Perkūnas ir deivė Laima.  

Pasisėdėję ant mistinio Rambyno kalno, patraukėme link poilsio vietos. Apie 22 val. vakare pasiekėme mūsų nakvynės vietą – „Kintų pakrantė“. Pripažinsiu ne itin patraukli vieta, seni seni mediniai namukai, patalynė irgi ne pirmos jaunystės. Kaina 12 eur. žmogui. Visus galimus suirzimus dėl būsimos nakvynės vietos atsvėrė mūsų atsivežtas nešiojamas grilis, kuriame pasigamintą vakarienę užgėrėme šaltu gėrimu.

Rytą papusryčiavę leidome sau šiek tiek pasižvalgyti po Kintus. 

9. KINTAI 

Kintai ėmė kurtis XVI a. Čia kadais gyveno ir dirbo Vydūnas.

Keli faktai:

1. Lietuviška veikla Kintuose aktyviai reiškėsi po I Pasaulinio karo. Čia buvo įkurta lietuvininkų draugija “Rūta“, kuri turėjo biblioteką, rengė paskaitas, meno saviveiklos vakarus. 
2. Kintai labai nukentėjo II Pasaulinio karo metu, stipriai niokoti ir sovietmečiu (sunaikinta 75 proc. senųjų pastatų). Pasikeitė gyventojai – pasitraukus į Vakarus lietuvininkams ir vokiečiams, juos pakeitė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. 
3. 2011m. Lietuvos Respublikos Prezidentė patvirtino Kintų herbą. 

10. Ventė

Apie Ventės ragą žino turbūt kiekvienas tūlas lietuvis. 

Tiems, kurie, nori dar pagilinti žinias, galiu pranešti, kad čia stovintis švyturys yra seniausias Lietuvoje (pastatytas 1863 m. )

Prie Ventės rago kūrimo ir garsinimo labai prisidėjo profesorius Tadas Ivanauskas, kuris ir įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Ventės rage yra pagrindinis paukščių migracijos kelias, vedantis į visus pasaulio kraštelius, pradedant Europos pietumis, atogrąžomis ir baigiant Afrika. 

Ir šiaip, čia labai gražu. 🙂 

11. MINIJA. MINGĖ. 

Žvejų gatvinis kaimas. Kaimo namai išsidėstę abipus Minijos (fasadais į upės pusę), išlikę net XIX a. pabaigos pastatų.

Iš čia geras susisiekimas vandens transportu su Rusne, Ventės ragu, Nida ir kitais Kuršių Nerijos turistų pamėgtais miesteliais.  Pastaraisiais metais Mingėje intensyviai pradėtas vystyti  vandens ir kaimo turizmas. 

Keli faktai:

1. Tai vienintelis  gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Kartais Minija yra dar vadinama Lietuvos Venecija.  
2. Senasis kaimo pavadinimas – Minė (tai liudija užrašai ant kryžių kapinėse Ventėje).

Pasivaikščioję Minijoje, patraukėme pietauti. Edvinas parekomendavo aplankyti jo pamėgtą vietą – “Mėlynąjį karpį“, pripažinsiu žuvis buvo iš ties šviežia ir skani, nusivylusių pasirinkimu nebuvo. 

12. ŠILUTĖ 

 Po dviejų dienų non stop fotografavimo, Šilutei jėgu nebeliko… Bet trumpai apie Šilutę:

1. Miesto centre yra Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia. (Iki bokšto viršūnės aukštis siekia 50 metrų, bokšte 3 varpai ir miesto laikrodis, mušantis laiką kas 15 minučių. Jis yra didžiausias Lietuvoje.)

2. Atvykus į Šilutę verta aplankyti Hugo Šojaus dvarą – įkurtas 1721 m. (nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas). Hugo Šojus buvo vokiečių ir Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjas, Šilutės miesto mecenatas, Mažosios Lietuvos lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjas bei pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.

3. Prasiėjus Lietuvininkų bei Tilzės gatvėmis galite išvysti daug senojo paveldo architektūros pastatų, dailės paminklų. 

13. RUSNĖ

Rusnė – viena seniausių gyvenviečių Nemuno deltoje, įkurta XV a. Bažnyčios bokšto vėjarodė žymi 1419 m.

Kodėl verta lankyti Rusnę? 

1. Čia yra gausu architektūros ir technikos paminklų: senieji žvejų kaimai, žvejo laukininko etnografinė sodyba-muziejus, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų koplyčia.
2. Tai vienintelis Lietuvos miestas, esantis saloje. Per Atmatą nutiestas tiltas ne visada gelbsti vietos gyventojus nuo pavasarinių potvynių. Jo metu užliejama per 40 tūkst. ha pievų. Rusniškius nuo potvynio saugo pylimai.

Čia užsukome į Rusnės žuvies rukylka – čia žuvis paruošiama pagal senuosius receptus. Vadinasi ji “Anitos žuvys“, pripažinsiu žmonių buvo daug, o savininkas nebuvo išties laimingas turėdamas kalbėti su dar vienais eiliniais turistais, bet žuvis buvo skani, to beužtenka. 

14. UOSTADVARIS 

Tai kaimelis įsikūręs netoli Rusnės salos. Įplaukti į Uostadvarį pakankamai sudėtinga, dėl nuolat užnešamo smėliu uosto žiočių. 

Čia verta aplankyti Uostadvario švyturį, išlikusį nuo XIX amžiaus. Žinoma, jis nebeatlieka savo pirminės paskirties, dabar tėra apžvalgos aikštelė. 

Iš Uostadvario patraukėme link namų. Vėlų vakarą pasiekėme Vilnių. 

Visiems, kurie susidomėjo maršrutu, bet pasimetė tarp visų mano kalbų, čia sudėjau detalų maršruto planą.

1 dienos maršrutas:  (nuoroda aktyvi)

2 dienos maršrutas:(nuoroda aktyvi) 

Noriu padėkoti savo bendrakeleiviams: Tomui, Jolantai, Angelei, Edvinui ir Nerijui. Iki kitų kelionių. 🙂