Priežasčių aplankyti Atėnus daugybė. Šiam miestui – antikos, demokratijos ir filosofijos gimtinei, atskirai jų vardinti visai nebūtina. Lankytinų objektų čia gausybė: nuo reikšmingų griuvėsių po atviru dangumu iki paveldo saugomo muziejuose – istorijos pėdsakus gali sutikti bene ant kiekvieno gatvės kampo. Vis dėlto, nusprendus tris šaltas ir niūrias lietuviškas dienas iškeisti į šiek tiek daugiau saulės, tikrai nebuvo tikėtasi suspėti įminti visų Atėnų paslapčių. Nors pamatyti per tas keletą dienų pavyko iš ties nemažai, tačiau šiuo miestu pirmiausiai susižavėjau dėl nuo kalvų (ir ne tik) atsiveriančių panoramų, todėl su jumis toliau ir pasidalinsiu gražiausiomis perspektyvomis ir vertingiausiais Atėnų apžvalgos taškais, kuriuos pavyko atrasti. Iš viso laukia šeši objektai į kuriuos užkopsime: Akropolis (raudonas žymeklis žemėlapyje), Areopago uola (geltonas), Likabeto kalva (rožinis), Pnikso kalva (žalias), Filopapo kalva (mėlynas) bei Panathinaiko stadionas (oranžinis).
Akropolis
Pirmoji Atėnuose aplankyta vieta, žinoma, buvo Akropolis. Pripažinsiu – neorginalu, bet šio objekto, aplenkti tiesiog neįmanoma. Bilietas į Akropolio teritoriją kainuoja 20 €, jeigu norėtumėte aplankyti ne tik jį, bet ir keletą kitų Atėnų archeologinių teritorijų, pravartu įsigyti 30 € kainuojantį kombinuotą bilietą. Visgi labiau pasiseks tiems, kas savo kelionę (kaip ir aš) planuoja nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. Tuomet, žiemos laikotarpiu, teks mokėti perpus mažiau, o ir mažesnės žmonių spūstys leis pajusti daugiau laisvės ir beveik nesistumdant pasimėgauti gražiais vaizdais.
Pagrindinis objektas Akropolyje, žinoma, Partenonas (buvusi deivės Atėnės šventykla) – amžių eigoje stipriai nuniokota, išgrobstyta bei restauruojama iki šiol.
Kiti ne mažiau reikšmingi objektai, esantys ant šios kalvos, tai Propilėjus – didžiausi vartai į Akropolį, pro kuriuos kasdien keliauja tūkstančiai lankytojų, Erachtionas – šventykla, kur kadaise buvo garbinami graikų dievai Atėnė ir Poseidonas, ir Atėnės Nikės šventykla – pastatyta kaip padėka deivėms už Atėnų miesto pergalę mūšyje prieš persus.
Akropolio kalva stūgso pačioje Atėnų širdyje, po kojomis driekiasi senasis Plaka rajonas su vingiuotomis gatvelėmis, dėl mažo atstumo nuo Akropolio jis dar vadinamas „Dievų kaimynyste“. Netoliese ir Monastiraki – vadinamas „blusų turgaus“ rajonas. Tegu jūsų neapgauna pavadinimas – tikrojo “blusų turgaus“ šioje vietoje ne tiek ir daug, jis vyksta kiek tolėliau ir tik sekmadieniais. Tuo tarpu čia galima rasti ir prabangių butikų, ir specializuotų parduotuvių, o turistai turi neišsenkantį suvenyrų pasirinkimą…
Vaizdų koliažą nuo šios kalvos užbaigia priešingoje Plaka ir Monastiraki pusėje, už Pirėjo uosto mėlynuojanti jūra. Kiek arčiau ją bus galima išvysti nuo Filopapo kalvos.
Akropolio papėdė ne ką mažiau įspūdinga nei pati kalva. Visai netikėtai čia pavyko atrasti „mini Santorinį”, nediduką rajonėlį su baltais namukais ir ryškiai mėlynais jų papuošimais. Nors spalvinga vietovė tą dieną nebuvo tokia svetinga dėl kylančios audros, siaurose ir stačiose gatvelėse siaučiančių vėjų ir lietaus, tačiau paklaidžioti po tradicinį senųjų atėniečių apgyvendintą rajoną buvo vis tiek malonu. Šios vietos, susipažįstant su Atėnais, praleisti tiesiog nevalia.
Areopago uola
Visai greta Akropolio stūkso Areopago uola. Pasak graikų mitologijos, kadaise šioje vietoje už Poseidono sūnaus nužudymą buvo teisiamas karo dievas Arėjas. Tuo remiantis uolai ir duotas Areopago (Arėjo uolos) vardas. Dar ji vadinama ir Marso uola (tai romėniškasis jos atitikmuo). Nuo šios uolos atsiveria puiki Akropolio panorama – bene geriausiai iš šios pozicijos galima apžiūrėti Propilėjo vartų pusę. Pastarieji buvo dalinai rekonstruoti rengiantis 2004 m. olimpinėms žaidynėms, vykusioms Atėnuose. Atliktas projektas 2013 m. netgi pelnė prestižinį Europa Nostra apdovanojimą už Europos paveldo išsaugojimą.
Likabeto kalva
Likabeto kalva yra aukščiausia Atėnuose (277 metrai). Gausybė mitų supa šią vietą. Esą nuo seno čia glaudęsi vilkai, todėl ir pavadinimas toks (lycos graik. vilkai). Kita legenda mini išminties deivę Atėnę nešus didžiulį akmenį Akropolio statybai ir netyčia jį numetus Likabeto kalvos vietoje, kai jai sutrukdė du varnai. Visi šie pasakojimai kuria ypatingą Likabeto atmosferą. O kopiant į kalvą su kiekvienu posūkiu atsiveriantys vaizdai, tiesiog užgniaužia kvapą. Taigi rekomenduočiau būtent kopti, nors už 7 € yra galimybė pakilti į kalvą ir nusileisti su funikulieriumi (bilietas į vieną pusę 5 €). Kelias į viršų, bevinguriuojant takeliais tarp kaktusų (vargšai, gerokai apgadinti, ant jų pasilikę lankytojų vizitus menantys vardai), nėra sudėtingas. Pavargus galima prisėsti ant vaizdingose vietose įrengtų suoliukų. Asmeniškai man daugiau įspūdžio paliko kelias link tikslo nei pati Likabeto kalvos viršūnė. Joje be atžvalgos aikštelės yra 19 a. šv. Jurgio koplyčia bei restoranas, o kiek tolėliau (ant likusios kalvos dalies) modernus amfiteatras, kur yra koncertavęs ne vienas garsus atlikėjas.
Panathinaiko stadionas
Panathinaiko stadionas – netikėta Atėnų apžvalgos aikštelė ir vienintelis ne „kalvos tipo objektas”, kurį noriu paminėti. Būtent šiame specialiai pastatytame stadione 1896 m. buvo atgaivinta olimpinių žaidynių tradicija! Nuo to laiko čia uždegama olimpinė ugnis (vasaros, žiemos ir jaunimo olimpinėms žaidynėms), kuri keliauja aplink pasaulį link savo tikslo – tų metų olimpinės sostinės. Simboliška, bet būtent šiemet Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną teko čia apsilankyti :). Net ir tiems, kurie sportu per daug nesidomi, čia apsilankyti verta. Tai vienintelis pasaulyje stadionas iš marmuro! Užkopus daugybę laiptelių į patį stadiono viršų, vienoje pusėje galima pasigėrėti puikia Akropolio ir Partenono panorama, tuo tarpu kitoje pusėje matoma Likabeto kalva, todėl būtina šiam objektui paskirti kiek daugiau laiko nei gali pasirodyti, kad jo reikės iš pirmo žvilgsnio. Nepatingėkite pasivaikščioti iki abiejų stadiono pusių kraštų – kaip jau minėjau – atsiveria visiškai skirtingi vaizdai. Tiesa, stadiono lankymas mokamas – 5 €. Už šią kainą taip pat bus galima aplankyti nedidelį olimpinėms žaidynėms skirtą muziejų. Apibendrinant, tai tikrai išskirtinis objektas, kuris turėtų patikti daugeliui, o galbūt net įkvėpti olimpiniams pasiekimams :).
Pnikso kalva
Pnikso kalva kartais laikoma didesniosios kaimynės (Filopapo) dalimi. Šioje vietoje nuo 5 a. vyko liaudies susirinkimai, kur buvo sprendžiami svarbūs klausimai. Ji mums reikšminga kaip viena iš demokratijos gimimo vietų. Tai vienas tų objektų, kur įspūdingas vaizdas nėra būtinas, tereikia bent dalele prisiliesti prie istorijos, kad vieta taptų ypatinga. Trumpam grįžtant prie graikų mitų, pasakojama, kad Pnikso ir Filopapo kalvų teritorijoje Atėnų karalius Tesėjas kovojęs su amazonėmis dėl vienos jų – Antiopės pagrobimo. Versijų šiam mitui yra bent keletas, bet tebūnie užteks pasakyti tiek, kad kaip ir daugelyje kitų mitų, čia taip pat laimingos pabaigos nedominuoja…
Filopapo kalva
Filopapo kalva mažiau civilizuoja ir nugludinta nei anksčiau minėta Likabeto kalva. Čia mažiau turistų, daugiau erdvės ir ramybės. Žinoma, vieniši neturėtumėte pasijausti ir čia, bet tiems, kas nori kiek ilgėliau atsiplėšti nuo turistų minios, ši vieta puikus pasirinkimas. Vis dėlto rekomenduočiau į šią kalvą kilti nuo Akropolio pusės – tuomet link jos ves didelis, platus ir aiškus takas. Jeigu sumanysite kelio ieškoti iš kitos pusės, gali pasirodyti kiek klaidžiau, teks keliauti siaurais miškingais takeliais, bet nekyla abejonių, kad laikantis krypties į viršų, tikslas vis tiek bus pasiektas. Kalvos viršūnėje – paminklo Filopapui griuvėsiai. Kalva ir pavadinta šio Romos konsulo ir senatoriaus vardu, kuris buvo pagarsėjęs kaip meno mecenatas. Kitas taip pat naudojamas pavadinimas Mūzų kalva turi sąsają su mitais – esą būtent ant šios kalvos gyvenę 9 mūzos.
Nors palydėti saulėlydį ir pasigėrėti naktiniu Akropolio vaizdu galima nuo kone kiekvienos kalvos, tačiau po Pnikso lankymo, mes nusprendėme užkopti atgal į pačią Filopapo viršūnę. Iš aukščiausio kalvos taško, šalia paminklo griuvėsių, visi miesto žiburiai nušvinta kaip ant delno. Apšviestas Akropolis, matomas iš įvairių kalvos apžvalgos aikštelių, yra pakankamai arti, kad atskleistų visą savo naktinį žavesį.
Šiandien paminėjau vos šešias panoramines vietas, tačiau pirmai pažinčiai su miestu jos yra puiki Atėnų iliustracija. Neabejoju, kad čia sugrįžus, pavyktų atrasti dar ne vieną įkvėpiantį vaizdą. Jei visgi kalvos tiek daug netraukia, nebūtina aplankyti jų visų, tačiau šalia Akropolio, kuris yra tapes Atėnų miesto simboliu, siūlyčiau aplankyti bent jau dar vieną vietą. Pabaigai linkiu, kad Atėnai jums būtų tokie pat pažįstami bei jaukūs, bet kartu ir netikėti kaip man. Iki kitos kelionės! – Živilė
Naudingos nuorodos:
Atėnų Akropolis ir kitos archeologinės vietovės
stepbackfromthemap.com 
Komentarų: 1